| |
| |
>> Slupsko apskrities seniūnija<< |
|
 |
- |
 |
| |
|
|

|
Slupsko apskrities seniūnija
Szarych Szeregów g. 14
76-200 Slupsk
tel: (59) 841-85-00
fax:(59) 842-71-11
el.paštas: starostwo@powiat.slupsk.pl |
Valdžia:
Seniūnas: Sławomir Ziemianowicz Seniūno pavaduotojas: Andrzej Bury Tarybos pirmininkas: Ryszard Stus |
|
|
 |
- |
 |
| |
|
|
|
|
| |
>> INFORMACIJA APIE SLUPSKO APSKRITĮ<< |
|
 |
- |
 |
| |
Slupsko apskritis (kašubų kalba - Stôłpsczi kréz) – Lenkijos apskritis (Pamario vaivadija), įkurta 1999 metais administracinės reformos pagrindu. Jos buveinė – tai Slupsko miestas. Išsidėstė Pamario vaivadijos šiaurvakaruose. Šiaurėje ribojasi su 57 kilometrų ilgio Baltijos jūros pakrante, vakaruose ribojasi su Vakarų Pamario vaivadija (Sławno bei Košalin apskritimis), rytinėje ir pietinėje pusėse su Bytów ir Lębork apskritimis.
Į apskritį įeina:
Miesto gminos: Ustka
Miesto ir kaimo gminos: Kępice
Kaimo gminos: Damnica, Dębnica Kaszubska, Główczyce, Kobylnica, Potęgowo, Słupsk, Smołdzino, Ustka
Pietinėje Baltijos jūros pakrantėje, tarp Szczecin ir Gdańsk miestų įsikūrė neregėtų gamtos ypatybių, turtingos kultūros ir daugybės dar neišspręstų istorinių paslapčių regionas.
Platūs smėlėti paplūdimiai, judančios kopos, nuostabus, gydomosiomis savybėmis pasižymintis mikroklimatas, galimybė gydytis mineralinėse ir gydomojo purvo voniose paverčia šį regioną labai įdomiu regionu žmogaus jėgų atstatymo formoms plėtoti, taip pat kurortiniam gydymui. Siekiant išsaugoti patraukliausią pakrantės fragmentą tarp Rowy ir Łeba miestelių, buvo įkurtas Słowiński nacionalinis parkas [lenk. – Słowiński Park Narodowy] – Pasaulinis biosferos rezervatas. Pajūrio kraštovaizdžio grožiu galima gėrėtis iš apžvalginio bokšto, pastatyto ant aukščiausios kalvos - Rowokół, arba iš Czołpino miestelyje esančio švyturio. Daugiau negu 80 vaizdingų ežerų, didžiausi taro jų: Gardno ir Łebsko ežerai pritraukia meškeriotojus, irkluotojus ir mėgstančiuosius paplaukioti baidarėmis. Į pietus nuo Pobrzeże Słowińskie plečiasi Kraštovaizdžio parkas "Dolina Słupi", kuris kartu su jo saugoma teritorija apima Słupia upės vidurinės jos tėkmės, o taip pat jos baseino regioną. Visas kraštovaizdis yra kalvotas su turtinga augalija, gausiais upeliais ir vandens telkiniais. Parke yra pažymėtas "Seniausių Europoje hidroelektrinių kelias".
Įdomiu regiono elementu yra kaimų architektūra (ūkiniai pastatai). Šiaurinėje pusėje, keliaujant "Grotuotos Šalies" maršrutu, galima gėrėtis grotuotos, medinės konstrukcijos statybos pavyzdžiais. Swołowo kaimas Slupsko apskrityje buvo pripažintas kultūrinio paveldo sostine. Słowińskiej kaimo muziejus [lenk. – Muzeum wsi Słowińskiej] Kluki vietovėje pristato prie Gardno ir Łebsko ežerų gyvenusių žvejų istoriją. Turistams pažymėta 140 km pėsčiųjų maršrutų ir daugiau nei 200 km dviračių takų, vedančių per vaizdingiausias vietas. Ustka, Rowy Poddąbie, Dębina miestelių poilsio namuose galima ilsėtis ištisus metus. Turistai, norintys pailsėti tyloje ir pabūti arčiau gamtos, gali apsistoti vasarviečių nameliuose ir pasinaudoti ūkininkų svetingumu.
"Slupsko apskritis – tai patrauklus turizmo atžvilgiu pajūrio regionas, pasižymintis svarbiomis gamtos, kraštovaizdžio ir kultūrinėmis ypatybėmis. Ateityje tai bus darnaus vystymo teritorija, kurioje gyvena išsilavinusi, ekonomiškai lanksti ir bendradarbiavimui atvira visuomenė".
Joanna Orłowska
|
|
 |
- |
 |
| |
|
|
|
| |
>> INFORMACIJA APIE SLUPSKO APSKRITĮ<< |
|
 |
- |
 |
| |
Slupsko apskritis (kašubų kalba - Stôłpsczi kréz) – Lenkijos apskritis (Pamario vaivadija), įkurta 1999 metais administracinės reformos pagrindu. Jos buveinė – tai Slupsko miestas. Išsidėstė Pamario vaivadijos šiaurvakaruose. Šiaurėje ribojasi su 57 kilometrų ilgio Baltijos jūros pakrante, vakaruose ribojasi su Vakarų Pamario vaivadija (Sławno bei Košalin apskritimis), rytinėje ir pietinėje pusėse su Bytów ir Lębork apskritimis.
Į apskritį įeina:
Miesto gminos: Ustka
Miesto ir kaimo gminos: Kępice
Kaimo gminos: Damnica, Dębnica Kaszubska, Główczyce, Kobylnica, Potęgowo, Słupsk, Smołdzino, Ustka
Pietinėje Baltijos jūros pakrantėje, tarp Szczecin ir Gdańsk miestų įsikūrė neregėtų gamtos ypatybių, turtingos kultūros ir daugybės dar neišspręstų istorinių paslapčių regionas.
Platūs smėlėti paplūdimiai, judančios kopos, nuostabus, gydomosiomis savybėmis pasižymintis mikroklimatas, galimybė gydytis mineralinėse ir gydomojo purvo voniose paverčia šį regioną labai įdomiu regionu žmogaus jėgų atstatymo formoms plėtoti, taip pat kurortiniam gydymui. Siekiant išsaugoti patraukliausią pakrantės fragmentą tarp Rowy ir Łeba miestelių, buvo įkurtas Słowiński nacionalinis parkas [lenk. – Słowiński Park Narodowy] – Pasaulinis biosferos rezervatas. Pajūrio kraštovaizdžio grožiu galima gėrėtis iš apžvalginio bokšto, pastatyto ant aukščiausios kalvos - Rowokół, arba iš Czołpino miestelyje esančio švyturio. Daugiau negu 80 vaizdingų ežerų, didžiausi taro jų: Gardno ir Łebsko ežerai pritraukia meškeriotojus, irkluotojus ir mėgstančiuosius paplaukioti baidarėmis. Į pietus nuo Pobrzeże Słowińskie plečiasi Kraštovaizdžio parkas "Dolina Słupi", kuris kartu su jo saugoma teritorija apima Słupia upės vidurinės jos tėkmės, o taip pat jos baseino regioną. Visas kraštovaizdis yra kalvotas su turtinga augalija, gausiais upeliais ir vandens telkiniais. Parke yra pažymėtas "Seniausių Europoje hidroelektrinių kelias".
Įdomiu regiono elementu yra kaimų architektūra (ūkiniai pastatai). Šiaurinėje pusėje, keliaujant "Grotuotos Šalies" maršrutu, galima gėrėtis grotuotos, medinės konstrukcijos statybos pavyzdžiais. Swołowo kaimas Slupsko apskrityje buvo pripažintas kultūrinio paveldo sostine. Słowińskiej kaimo muziejus [lenk. – Muzeum wsi Słowińskiej] Kluki vietovėje pristato prie Gardno ir Łebsko ežerų gyvenusių žvejų istoriją. Turistams pažymėta 140 km pėsčiųjų maršrutų ir daugiau nei 200 km dviračių takų, vedančių per vaizdingiausias vietas. Ustka, Rowy Poddąbie, Dębina miestelių poilsio namuose galima ilsėtis ištisus metus. Turistai, norintys pailsėti tyloje ir pabūti arčiau gamtos, gali apsistoti vasarviečių nameliuose ir pasinaudoti ūkininkų svetingumu.
"Slupsko apskritis – tai patrauklus turizmo atžvilgiu pajūrio regionas, pasižymintis svarbiomis gamtos, kraštovaizdžio ir kultūrinėmis ypatybėmis. Ateityje tai bus darnaus vystymo teritorija, kurioje gyvena išsilavinusi, ekonomiškai lanksti ir bendradarbiavimui atvira visuomenė".
Joanna Orłowska
|
|
 |
- |
 |
| |
|
|
|
| |
| |
|
|
|